„Po bulviakasio“ liko sotūs ir pilni įspūdžių

Vaikai Å¡auniai ir linksmai nusiteikÄ™ rinkosi darželio kieme, juos pasitiko ,,bulviakasio“ Å¡eimininkÄ—s. Å tai bulviakasis atÄ—jo, visi lekiam kaip paÅ¡Ä—lę“, – su daina bulves kasÄ— “NykÅ¡tuko bendruomenÄ—. Rinko bulves užriÅ¡tomis akimis, lenktyniavo,kas greiÄiau surinks bulves, kas nuneÅ¡ bulvÄ™ Å¡aukÅ¡te ir neiÅ¡mes. Mokytojos iÅ¡bandÄ— rankų miklumÄ… skusdamos bulves,tad juoko ir džiugių emocijų netrÅ«ko. VÄ—liau visų laukÄ— pabaigtuvių stalas.  VaiÅ¡Ä—s kaip po tikro bulviakasio. Juk, ko gero, nÄ— vienas neįsivaizduojame savo stalo be patiekalų iÅ¡ bulvių. „Jei duonos ir bulvių turi, badu nemirsi“, – sakydavo senoliai. Å eimininkÄ—s ragino valgyti iki soties, mat virtų bulvių ir kastinio buvo pagaminta tiek, kad visiems užteko, dar ir liko.  Å eimininkÄ—s pasistengÄ—,kad po bulviakasio susirinkusieji alkani neliktų. Anot jų, bÅ«tų didelÄ— gÄ—da po bulviakasio nesusÄ—sti prie bendro stalo. „AnksÄiau ne traktorius bulves kratÄ—, o arkliukas arÄ—,  mes kapstÄ—me, rinkome, bet kaip smagu buvo .BulvÄ—s nukastos, geros Å¡iemet, tikrai nepritrÅ«ks… Pavalgius buvo puiki proga nusifotografuoti su ,,Bulve – karaliene“.