„Po bulviakasio“ liko sotūs ir pilni įspūdžių

Vaikai Å¡auniai ir linksmai nusiteikę rinkosi darželio kieme, juos pasitiko ,,bulviakasio“ Å¡eimininkės. Å tai bulviakasis atėjo, visi lekiam kaip pašėlę“, – su daina bulves kasė “NykÅ¡tuko bendruomenė. Rinko bulves užriÅ¡tomis akimis, lenktyniavo,kas greičiau surinks bulves, kas nuneÅ¡ bulvę Å¡aukÅ¡te ir neiÅ¡mes. Mokytojos iÅ¡bandė rankų miklumą skusdamos bulves,tad juoko ir džiugių emocijų netrÅ«ko. Vėliau visų laukė pabaigtuvių stalas.  Vaišės kaip po tikro bulviakasio. Juk, ko gero, nė vienas neįsivaizduojame savo stalo be patiekalų iÅ¡ bulvių. „Jei duonos ir bulvių turi, badu nemirsi“, – sakydavo senoliai. Å eimininkės ragino valgyti iki soties, mat virtų bulvių ir kastinio buvo pagaminta tiek, kad visiems užteko, dar ir liko.  Å eimininkės pasistengė,kad po bulviakasio susirinkusieji alkani neliktų. Anot jų, bÅ«tų didelė gėda po bulviakasio nesusėsti prie bendro stalo. „Anksčiau ne traktorius bulves kratė, o arkliukas arė,  mes kapstėme, rinkome, bet kaip smagu buvo .Bulvės nukastos, geros Å¡iemet, tikrai nepritrÅ«ks… Pavalgius buvo puiki proga nusifotografuoti su ,,Bulve – karaliene“.